Dideli sporto renginiai kaskart pritraukia visuomenės dėmesį, kaip neseniai matėme per Katare vykusį FIFA pasaulio futbolo čempionatą. Taigi tokie renginiai įmonėms turi didžiulę rinkos vertę. Nors, viena vertus, tokių renginių keliami lūkesčiai yra naudingi juose dalyvaujančioms bendrovėms, nes jos gali padidinti savo matomumą ir atitinkamai rinkos dalį, kita vertus, jei jų intelektinės nuosavybės teisės (INT) nėra tinkamai apsaugotos, tikėtina, kad bus pažeistos jų intelektinės nuosavybės teisės. Dėl šios priežasties svarbu žinoti, kokios skirtingos intelektinės nuosavybės teisės (INT) yra susijusios su sporto verslu, kad jas būtų galima tinkamai apsaugoti.
PATENTAI
Pirma, patentais saugomi nauji išradimai ir novatoriškos sporto technologijos. Sporto srityje naujovių galima rasti kuriant naujas medžiagas, iš kurių gaminama sporto įranga, arba naujoviškas technologijas sportininkų rezultatams matuoti, pavyzdžiui, jutiklius, dedamus ant batų biometriniams duomenims gauti.
Be to, neseniai vykusiame Pasaulio futbolo čempionate matėme, kaip naujos technologijos naudojamos aikštėje. Tokios sistemos, kaip VAR (video teisėjo asistentas) arba vartų linijos technologija, pasirodė esančios labai naudingos norint peržiūrėti neaiškius veiksmus aikštėje arba nustatyti, ar buvo įmuštas įvartis.
Patentai skatina inovacijas, nes jie suteikia patento savininkui išimtinę teisę, t. y. patento monopolį. Tai skatina mokslinius tyrimus ir inovacijas, nes gamintojai skatinami investuoti išteklius, kad galėtų kurti geresnius produktus. Pavyzdžiui, kuriant techninius audinius, kuriais siekiama padidinti drabužių permatomumą, taip pat kitus audinius, galinčius paskirstyti šilumą ir reguliuoti kūno temperatūrą, taip pagerinant sportininkų rezultatus, taip pat kuriant atsparesnę ir lengvesnę įrangą, pavyzdžiui, šalmus, pagamintus iš polimerų.
Iš tiesų, sporto renginiai yra tinkama vieta jiems pristatyti, taip pat pasiekti plačiąją visuomenę, kuri vėliau pirks gaminius rinkoje. Tokios naujovės pasirodo esančios labai naudingos sportininkams, nes gali pagerinti jų rezultatus. Kaip minėta, naujovės taip pat naudingos plačiajai sporto visuomenei, nes pirmiausia sportininkams sukurtos technologijos pasiekia ir plačiąją rinką.
PREKYBOS ŽENKLAI
Dideliuose sporto renginiuose dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių, ne tik pats renginio organizatorius, bet ir nacionalinės bei tarptautinės sporto federacijos, sportininkai, klubai, rėmėjai, garso ir vaizdo teisių arba intelektinės nuosavybės teisių licencijų turėtojai.
Šios suinteresuotosios šalys investuoja dideles pinigų sumas ir išteklius, kad dalyvautų šiuose renginiuose, siekdamos padidinti savo matomumą ir reklamuoti savo produktus, paslaugas ir prekes pasaulinei auditorijai. Jų prekių ženklai bus rodomi varžybų vietoje, reklaminiuose stenduose ir ant sportininkų bei komandų įrangos.
Intelektinė nuosavybė sporto renginiuose susijusi ne tik su komandomis ar rėmėjais, bet ir su varžybose dalyvaujančiais sportininkais. Pavyzdžiui, plačiai žinoma, kad dauguma sportininkų investuoja daug lėšų į savo įvaizdžio apsaugą registruodami prekių ženklus. Jie registruoja ne tik savo vardus, bet ir šventines pozas. Cristiano Ronaldo galėtų būti futbolininko, kuriam priklauso daugybė registruotų prekių ženklų, pavyzdys, nors nuo jo nedaug atsilieka prancūzų futbolininkas Kylianas Mbappé, kuris netrukus gaus daugiau prekių ženklų registracijų EUIPO.
Savo prekių ženklus registruoja ne tik futbolininkai. Tarp kitų sportininkų (sportininkių) vis dažniau registruojami prekių ženklai. Lengvaatletis Usainas Boltas siekė užregistruoti savo šventimo pozą, o Maiklas Džordanas sėkmingai užregistravo savo Air Jordan logotipą.
Kalbant apie paties renginio apsaugą, olimpinės žaidynės yra bene didžiausias sporto renginys, todėl į jį įtraukiama daug intelektinės nuosavybės teisių. Iš tiesų, žymuo „Olimpinės žaidynės", taip pat penki olimpiniai žiedai, deglas, emblemos ir medaliai yra įregistruoti kaip prekių ženklas.
Iš tikrųjų olimpinis simbolis saugomas pagal Nairobio sutartį, o tai reiškia, kad visos šią sutartį pasirašiusios valstybės turi „atsisakyti registruoti arba pripažinti negaliojančia ženklo registraciją ir atitinkamomis priemonėmis uždrausti naudoti kaip ženklą ar kitą žymenį komerciniais tikslais bet kokį žymenį, sudarytą iš Tarptautinio olimpinio komiteto chartijoje apibrėžto olimpinio simbolio arba turintį olimpinį simbolį, išskyrus atvejus, kai tam yra Tarptautinio olimpinio komiteto leidimas".
Šiam dideliam sporto renginiui reikia daug metų ruoštis, kad būtų sukurta infrastruktūra, o šis pasiruošimas taip pat susijęs su intelektinės nuosavybės turto apsauga. Siekiant apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesąžiningų registracijų arba kibernetinio prekių ženklo (angl. cybersquatting), prekių ženklų paraiškos dėl būsimų olimpinių žaidynių (pvz., 2024 m. Paryžius) paduodamos gerokai anksčiau nei įvyks renginys.
Kalbant apie kitą neseniai įvykusį didelį renginį, t. y. 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatą Katare, FIFA saugo savo intelektinės nuosavybės turtą, pavyzdžiui, sporto renginio pavadinimą (FIFA World Cup ir FIFA World Cup Qatar 2022), oficialų logotipą, oficialią emblemą, oficialaus talismano vardą ir išvaizdą ar net FIFA pasaulio futbolo taurės trofėjų.
Iš tikrųjų FIFA per pastaruosius 20 metų EUIPO įregistravo daugiau kaip 150 ES prekių ženklų ir daugiau kaip 300 registruotų Bendrijos dizainų. Šiuo atveju prekių ženklas taip pat registruojamas gerokai iš anksto. Pavyzdžiui, jau pateikta paraiška EUTM „World Cup 2026".
Visą straipsnį skaitykite čia.